Karnavalas/Fastnacht/Fasching/Vastelaovend reiškia šventinius renginius prieš katalikišką pasninko laikotarpį. Prasideda, skirtingai nuo regiono, 11.11., Epifanijos, arba Užgavėnių, ir baigiasi „Aschermittwoch“.
Fastnacht/Fasching/Vastelaovend/Carnaval yra viena seniausių, bet įgytų tradicijų Europoje ir yra mūsų bendro kultūros paveldo dalis.
Jo šaknys yra krikščioniškuose viduramžiuose. Žinios apie įvairias tradicijas buvo perduodamos ir plečiamos iš kartos į kartą iki šių dienų. Nepakeičiama yra karnavalizmo tradicija, suplanuota savaitėmis prieš pasninko laikotarpį.
Skirtingos regioninės Vastelaovend/Carnival/Fastnacht/Fasching raiškos jau turi kai kuriuos viduramžių bruožus: kaukes ir besikeičiančius vaidmenis, pasityčiojimą ir humoristinę autoriteto kritiką, šokius ir muziką, socialinių ligų įveikimą, linksmumą ir džiaugsmą valgant ir gėrimuose iki tokių dalykų kaip žiemos išvarymas.
Karnavalas glaudžiai susijęs su bendrais, politiniais ir ekonominiais buvimo faktais. Dėl to karnavalas nėra fiksuota, bejausmė tradicija, bet tęsiasi su laiku, socialiniais ir bendrais pokyčiais.
Socialinės karnavalo dalys yra labai rekomenduojamos ir rodomos visose regioninėse tradicijose, pavyzdžiui, mėtyti saldainius, dovanoti duoną ir dešreles ir kt.
Karnavalas bėgant metams išaugo į ekonominį veiksnį. „Bund Deutscher Karneval“ atliktas tyrimas dėl dalies ekonomikos Vokietijos karnavalo metu paveikė teigiamą 46% gyventojų požiūrį. 2010/2011 m. aplankė 58 mln. žmonių karnavalizmo renginiuose; vidutiniškai jie aplankė 3 renginius. Ekonominę galią atspindi 1,4 milijardo eurų, kuriuos gyventojai investavo į karnavalą (neskaičiuojant dvigubų investicijų per asociacijas)
Carnaval/Fastnacht/Fasching/Vastelaovend yra išaugintas iš tradicijų ir iš žmonių širdžių. Ši pristatyta kultūros vertybė kasmet keliauja per daugelį gyventojų visoje Europoje kaip svarbus ir būtinas jų metinio srauto ciklas.
